- vystas
- výstas sm. (1) KI265, KII19, K, Rtr, LVIV644, NdŽ, KŽ, vỹstas (2) DŽ, NdŽ 1. L, ŠT212, DŽ drabužis moterų liemeniui suvaržyti, korsetas: Krūtinę výstu suveržti KI199. Te mergos su výstais dėvi kaip suvystytos J. Todėl reikėjo pirmiau mesti aną su geležiniais ramčiais pasiūtą vystą Vd. Vystų dirbtuvės teikia dabar šriubelius ir muterkaites patrankoms rš. 2. KII57, K, L, Rtr, KŽ etnogr. moterų liemenė, kiklikas: Výstas sulig sijonu austas, juodas Tlž. Į výstą įsiuvos tokios buvo Grdm. Gražus tavo yra výstas, Vilniuje pirktas, brangiai užmokėtas JV740. Vystelis raudonas J. Kodėl, dukrele, vystẽliai nesutenka? JD908. Aš tau parsiųsiu, mano mergele, žalių šilkų vystẽlį ir auksiną žiedelį LB49. Vienai parsiųsu rūt[ų] vainikelį, antrai parsiųsu šilkų vystẽlį (d.) Rmč. Žalių šilkų vystelis, žalis rūtų vainikėlis KlvD35. Per kiemužį eidama, vystelį šniūruodama,… įpuoliau į vargelį, į didį rūpestį RD175. Stovėk, mergytė, stundužį, aš tau mieruosiu vystùžį JD1167. 3. DŽ, NdŽ žr. vystyklas 1: Su vystù perriša suvystytą vaiką Vl. Reikėj suvystyt į šilkų vystelį, įmest į jūres mareles (d.) Nm.
Dictionary of the Lithuanian Language.